Meilutis, stringai ir laižiakas
„Bridžita Džouns paaugliams – tik juokingesnė“, – taip dažnai pristatoma ši anglų rašytojos knyga apie keturiolikametę mergaitę Džordžiją Nikolson ir jos draugus. Vos pasirodžiusi, knyga pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų, ji ir jos tęsiniai išversti ir išleisti daugiau kaip 20 pasaulio kalbų.
sekmadienis
20.00 Ėjau namo, ir staiga man toptelėjo:
– Kaip manai, koks tai buvo bučinys? Į lūpas? O gal į skruostą ar į lūpų kamputį?
– Man rodos, į lūpų kamputį, o gal į skruostą?
– Ne laižiakas, teisybė?
– Tiksliai.
– Man rodos, ji norėjo laižytis, o jis ją pabučiavo tik į lūpų kamputį.
šeštadienis
18.58 Iš vonios Lindsė išniro viena liemenėle ir stringais. Nesuprantu, kam tie stringai – jie nieko neuždengia. Jie sulenda į užpakalį, kaip kažin ką.
trečiadienis
11.30 Kaimynė vėl skundėsi Meilučiu. Jis gąsdina jų pudelį. Ji sako, kad Meilutis jį persekioja.
– Meilutis – škotiškas vilpišys, – paaiškinau, – o jie iš to gyvena. Užvaikydami grobį.
– Tada namuose jam ne vieta, – pareiškė ji.
– Patikėkit, jis tikrai ne kambarinis gyvulėlis, – atsiliepiau. – Bandžiau jį sutramdyti, bet pavadėlį suėdė. Meilutis klauso tik tada, kai nori.
Neisterikuok, mano kelnaitės plačiausios visatoje
Antroji žymios anglų rašytojos Louise Rennison, pasaulinio bestselerio “Meilutis, stringai ir laižiakas” autorės, knyga, kurioje Džordžija vėl atveria širdį dienoraščiui. Norėdama atkeršyti SD (Robiui), Džordžija pradeda susitikinėti su kitu vaikinu ir… galutinai susipainioja.
Kaip ir pirmoji, ši L. Rennison knyga pelnė įvairių prestižinių apdovanojimų ir apkeliavo visą pasaulį.
sekmadienis
10.00 Įkalbėjau Džesę kartu eiti į bažnyčią padėkoti Dievui už žaismingąjį Sekso Dievaitį. Kai priėjau prie Džesės namų, ji sėdėjo ant tvoros, apsisegusi tokį trumpą sijonėlį, kokio pasaulis nematė. Jos sijonas buvo maždaug keturių centimetrų ilgio.
– Džese, tu seniai buvai bažnyčioje? – paklausiau, o ji atšovė:
– Neisterikuok, mano kelnaitės plačiausios visatoje.
trečiadienis
13.00 Kokias penkias minutes dvejojau, dažytis lūpas ar ne. Jei laižysimės, tai kam reikia lūpdažių? Antra vertus, jei nepasidažysiu lūpų, atrodys, kad tikiuosi laižiako, o bernai tai gali suprasti kaip spaudimą.
šeštadienis
11.50 Meilutis įsimylėjo! Garbės žodis. Pono ir ponios Anapusinių grynaveislę Birmos katę Naomę. Pamačiau Meilutį ant kaimynų tvoros – jis atnešė Naomei dovanų nudobtą pelėną.
Nokautuoti mano torpedų
Trečioji Džordžijos Nikolson nuotykių kronika. Mirtinai juokinga, nerekomenduojama skaityti viešai – tapsite kikenančiu idiotu visų akivaizdoje.
– Ir kas atsitiko? – paklausė Džesė.
– Nuostabybė, – neradau geresnio žodžio. – Mes kalbėjomės, laižėmės, paskui jis padarė man sviestainį, laižėmės, klausėmės muzono ir laižėmės.
– Panašu į…
– Laižiako fiestą.
– Sacré bleu!
Džesė, regis, susimąstė, o tai a) neįprasta, b) klaiku.
– O paskui, – pasakojau toliau, – atsitiko keistas dalykas. Mes klausėmės vieno gabalo, jis stovėjo man už nugaros, apkabinęs mane per liemenį.
– Ak…
– D’accord. Tai va, aš atsisukau, o jis stryktelėjo į šalį kaip triušis.
– Jis šoko?
– Ne… Man rodos, persigando, kad mano torpedos jį nokautuos…
Ir mes ėmėm kvatoti kaip beprotės, prisirijusios beprotybės tablečių (t. y. skardžiai ir ilgai).
Džiunglių karštligės šokis
Ketvirtoji visame pasaulyje išgarsėjusios serijos apie Džordžiją Nikolson knyga – tokia pat vežanti kaip ir trys pirmosios knygos.
sekmadienis, lapkričio 21
Žiurkėniškai gurkšnodama kavą, paklausiau:
– Matei sargius?
– Sargius? – pakartojo jis.
Amba, užmiršau atčiaupti lūpas.
– Sargybinius. Prie Bakingamo rūmų.
Atrodo, SD iš tikrųjų dzin, kad jo išrinktajai ne visi namie, nes jis pasilenkė per stalą ir pabučiavo mane. Viešai!!! Kavinėje!! Kaip prancūzų filme.
pirmadienis, sausio 31
Džesė mano, kad turėčiau papasakoti Elen, kas įvyko tarp manęs ir Linksmuolio Deivo, nes tada ji supras, kad jis – serijinis laižiakininkas ir lūpų kramtytojas… ir nebesikankins dėl jo.
antradienis, vasario 1
Libė pudravo Meilutį, patogiai įsitaisiusį ant mano lovos, ir dažė jam lūpas. Katinas nė kiek nesipiktino. Atvirkščiai, murkė. Kai tapo gauruotu fačiu, jo būdas stebuklingai sušvelnėjo.
Laižiako koeficientas 25 su puse
Penktoji pasaulinę šlovę pelniusios rašytojos, nepakartojamų bestselerių „Meilutis, stringai ir laižiakas“, „Neisterikuok, mano kelnaitės plačiausios visatoje!“, „Nokautuoti mano torpedų“, „Džiunglių karštligės šokis“ autorės, knyga. Nerimastingosios Džordžijos gyvenime pasirodo Masimas – princas ant sidabrinio motorolerio. Ar jis pakeis netikėtai į Kivių žemę (Naująją Zelandiją) išvykusį SD?
– Jis tavęs neapkabino, nulis balų. O koks buvo atsisveikinimo bučinys?
– Jis prispaudė lūpas ir...
– Kiek laiko tai truko?
– Tipo... dvi sekundes.
– Dvi sekundes??
– Taip, taip, kiek dar kartų klausi?
– Jis prispaudė savo lūpas prie tavo lūpų dviem sekundėms?
– TAIP, DŽESE!!
– Negi čia bučinys? Taip bučiuoja mano tetos.
Galų gale man užvirė širdis.
– Nežinojau, kad tavo tetos lesbės – maniškės manęs į lūpas nebučiuoja.
– Mano tetos ne lesbės!!
Buono laižiako nuostabeliozo
Šeštas punktas pagal laižiako skalę su naujuoju Miaailės Dievu Masimu – oho!! Tačiau priremtas prie sienos pasakyti „taip“ arba „ne“, princas ant sidabrinio motorolerio sutrinka. Kas tai – niekam tikęs mamos patarimas ar tiesiog dar vienas sumautas „iki pasimatymo“?
– Džese, juk iš tiesų nori žinoti mano planą, juolab kad jis susijęs su tavim, mano plaukuotoji bičiule.
– Aš neplaukuota.
– Tebūnie, tik nesiartink prie cirkų.
– Užsikišk. Nagi dėstyk savo planą.
– Ištempk ausis: į Mėsainių žemę skrisiu... su tavim! Aišku? Išvažinėsim Ameriką skersai ir išilgai. Kaip Telma ir Luiza!
– Mūsų vardai kitokie.
– Žinau, todėl sakau KAIP.
– Ir mes ne amerikietės. Ir nė viena nemokam vairuoti automobilio.
Viešpatie aukštielninkas.
– Džese, erdvėlaivis nusileido, prašom lipti.
Meilė yra, tipo, žiauri
Kodėl ir vėl gyvenu Fiasko žemėje? Vieną akimirką Masimas laižosi su manimi, kitą – varo į koncą su gyvalazde Dvake Lindse. Ta nusmuktakelnė man amžinai maišosi po kojomis. Pirma, suviliojo patys žinote ką, tą, kurio vardo neištarsiu net aname pasaulyje, bet galiu užsiminti, kad tas vardas prasideda „R" ir baigiasi „obis". Dabar ji derina prie Masimo. Nekenčiu jos, nekenčiu. Bet toks, trumpai drūtai, yra gyvenimas. Bent jau manasis – fantastiškas, pasakiškas, sumautas ir merde.
Ak, miailė daugel trauzų turi
Aštuntoji pasaulinę šlovę pelniusios anglų rašytojos Luizos Renison knyga apie nerimastingąją paauglę Džordžiją Nikolson.
Šimtą metų stovėjau eilėje prie miailės pardės
ir netyčia susiveikiau du pyragaičius –
įsitaisiau du Miailės Dievaičius...
– Tai reiškia, kad nuo aušros iki sutemos
turėsiu puoselėti savo grožį ir eleganciją,
netgi tualete.
– Turiu būti pasiruošusi. Bet natūraliai, lyg
būčiau ką tik išsiritusi iš lovos.
– Arsenalas: kreminė pudra, lūpų blizgis,
blakstienų tušas ir akių pieštukas. Turbūt
mano gyslomis teka senovės egiptiečių
kraujas.
– Dar blakstienų suktukas.
– Neturėsiu kada miegoti, jei turėsiu du
jaunikius (chi chi)...
