Bermudų trikampis

Bermudų trikampis (taip pat Mirties trikampis, Atlanto kapinės, Velnio trikampis) – tai vakarų Atlante, netoli JAV pietryčių pakrantės esantis rajonas, apimantis 1,2 mln. km² plotą. Jo ribos brėžiamos nuo Bermudų salų šiaurėje, link pietų Floridos, o iš ten į rytus per Bahamų salas, palei Puerto Riką iki 40 laipsnių vakarų ilgumos ir atgal į Bermudus.
Regionas garsus tuo, kad jame vyksta paslaptingi laivų ir lėktuvų dingimai. Šiems dingimams paaiškinti keliamos įvairiausios hipotezės, nuo neįprastų oro sąlygų iki ateivių pagrobimų. Skeptikai tvirtina, kad dingimų Bermudų trikampyje nėra daugiau nei kituose pasaulinio vandenyno rajonuose ir dingimus aiškina natūraliomis priežastimis. Tokios pačios nuomonės laikosi JAV pakrančių apsaugos tarnyba ir „Lloyd's“ draudimo kompanija.

Kaip manoma, 1780 metais Bermudų trikampyje paslaptingai nuskendo pirmasis laivas „General Gates“, o po 60 metų rastas kitas visiškai sveikas, nepažeistas laivas be įgulos narių.
1945 gruodžio 25 pakilo 5 bombonešiai “Flight 19“. Lėktuvo įgulas sudarė 3 žmonės, pakilus tankūs kamuoliniai debesys kabojo 2500 pėdų aukštyje, vėjo greitis buvo apie 35 m/s. Apie 16 val. gavus pranešimą, buvo galima suprasti, kad eskadrilė pametė kursą, o vadas nežino kaip grįžti į bazę. Dingus ryšiui nebebuvo jokių vilčių išvysti lėktuvus, nes kaip tik tuo metu turėjo baigtis jų atsargos. Tą patį vakarą, surasti dingusią penkių lėktuvų eskadrilę, iš Floridos oro uosto pakilo patrulinis lėktuvas „Martin Mariner“, o jo lakūnai pastebėjo ore įvykusį sprogimą. Šio lėktuvo nuolaužų taip pat niekas nepastebėjo.
Pirmasis apie „paslaptingus dingimus“ Bermudų trikampyje užsiminė Associated Press korespondentas Džonsas, kuris 1950 m. šį regioną pavadino „velnio jūra“.
1962 m. gegužės 27 diena paslaptingai dingo didžiausias JAV karinių pajėgų lėktuvas „C-133“, su 25 tonas sveriančiu kroviniu, o po pusantrų metų toje pačioje vietoje, paslaptingomis aplinkybėmis antrasis „C-133“.
Po Antrojo pasaulinio karo be pėdsakų dingo per 100 lėktuvų ir laivų, apie 1000 žmonių. Tai tebesitęsia ir pastaruoju metu, kai suintesyvėjo pervežimai jūromis, bei oru ir vis rūpestingiau ieškoma dingusiųjų. Daugelis lėktuvų dingdavo iki pat dingimo momento esant normaliam ryšiui, su baze ir oro uostu. Kai kurie pranešdavo jog prietaisai nustojo veikę, kad kompasai sukasi vilkeliu, ar dangus darosi geltonas ir ūkanotas, vandenynas, kuris ką tik buvo ramus, „atrodo negerai“.
Didelė dalis istorijų apie šiuos dingimus yra abejotino tikrumo.